Straipsniai

Etinių farmacijos kompanijų asociacijos (EFA) direktore pradėjo dirbti praėjusios kadencijos Europos Parlamento narė dr. Jolanta Dičkutė (38). Su naująja direktore kalbame apie asociacijos planus.

- Kas gydytoją pediatrę, visuomenės sveikatos specialistę ir organizatorę, vėliau politikę atvedė į farmaciją, praktiškai - į prekybą?
- Asociacijos direktorės darbas nėra prekyba, netgi, sakyčiau, absoliučiai nieko bendro su ja neturi. Man šis darbas įdomus tuo, kad galima dalyvauti įtakojant teisės aktų kūrimą, t.y. užsiimti lobizmu. Lobizmas - tai nėra kyšių davimas ar kita neteisėta veikla, kaip pas mus dar neretai suprantama. Tai veikla, siekiant daryti įtaką valdžios sprendimams, teikiant parlamento nariams pasiūlymus dėl teisės aktų projektų pakeitimų. Europos Parlamente lobizmo veikla yra etiška ir labai toli pažengusi, nes politikas negali būti visų sričių specialistas, jam reikia konkrečiose srityse dirbančių žmonių profesionalios pagalbos.  

- Anksčiau pakankamai aktyviai veikusi asociacija pastaruoju metu lyg buvo apmirusi. Kokių naujų vėjų žada įnešti naujoji EFA vadovė?
- Jos veikla tikrai nebuvo apmirusi. Gal tik nebuvo didelio viešumo, nes daugiausia dėmesio skirta tobulinti teisės aktus. Žadame ir toliau teikti savo komentarus, pasiūlymus visoms valdžios institucijoms, dalyvauti teisėkūroje. Vienas pirmųjų mūsų darbų bus EFA ir farmacijos pramonės apskritai įvaizdžio visuomenėje gerinimas. Prie to prisidės ir dabar aktyviai veikianti Vaistų rinkodaros etikos kodekso pažeidimų nagrinėjimo komisija. Mes sakome, jog vaistų gamintojams pelnas nėra svarbiausias tikslas, kad svarbiausias interesas yra pilietinis – padėti žmogui, tuo metu, kai jam to labiausiai reikia.  

- Kaip vertinate Sveikatos apsaugos ministerijos deklaruojamą generinių vaistų palaikymo politiką? Kaip apibūdintumėte generinių ir patentinių vaistų santykį Lietuvos rinkoje?
- Tai būtų sveikintinas požiūris, jei tuo būdu sutaupytos lėšos būtų skiriamos gerinti vaistų prieinamumą ir naujiems vaistams kompensuoti. Norisi tikėti, jog šiais metais įtraukus į kainyną nemažai naujų generinių vaistų, sutaupytas lėšas SAM paskirs Rezervinio sąrašo vaistų kompensavimui. Taupymas negali bloginti vaistų prieinamumo ar galimybės gauti šiuolaikinį gydymą. Pavyzdžiui, per pastaruosius dvejus metus nė vienas etinis vaistas nebuvo įtrauktas iš rezervinio į kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Be to, generiniai vaistai Lietuvoje yra brangesni nei daugelyje ES šalių. Ir neteisingai teigiama, jog mūsų šalies generinių vaistų rinka maža –atvirkščiai, ji viena didžiausių ES. Remiantis „IMS Executive Market Report“ duomenimis, 2008 metais Lietuvoje generiniai vaistai sudarė daugiau kaip 70 procentų visos vaistų rinkos pagal išlaidas, nors pagal pardavimų apimtis teužėmė pusę jos. Lyginant šiuos du rodiklius Olandijoje, Švedijoje ir Danijoje, pas mus generiniai vaistai buvo maždaug du kartus brangesni.

- Ar pritariate SAM parengtam Vaistų kainų mažinimo planui, norui reguliuoti vaistinių preparatų antkainius?
- Nors ministerijos parengtas planas nėra idealus, mes manome, kad tai yra rimtas žingsnis į priekį. Vykdant šį planą, visos farmacijos rinkoje dirbančios įmonės – tiek vaistų gamintojai, tiek prekybininkai – turės ieškoti rezervų, todėl tikimės, kad priimant atitinkamus teisės aktus, bus neskubama ir diskutuojama su visomis interesų grupėmis, neužmirštant, kad svarbiausia yra ligonių poreikiai. Šiuo metu Lietuvoje valstybės dengiama gydymo vaistais kaštų dalis yra viena mažiausių visoje Europos Sąjungoje.
Be to, reikia atkreipti dėmesį į tai, jog vykdant Pasaulio Banko rekomendacijas mažinti ligoninių skaičių ir didinti ligonių gydymą ambulatoriškai, labai svarbi yra tinkama vaistų politika. Gulėjimą ligoninėje pakeisti ambulatoriniu gydymu galima tik naudojant tinkamus modernius vaistus.
Mes pritariame siekiui reguliuoti nekompensuojamųjų receptinių vaistų kainas. Ta dalis, kurią ketinama riboti, yra labai nedidelė ir sudaro tik 14 procentų rinkos. Bet tai labai svarbūs vaistai, be kurių žmonės negali gyventi. Kai panagrinėjome, kokius antkainius didmeninės vaistų prekybos įmonės užsideda šioje vaistų grupėje, matyti, kad tikrai yra kur sutaupyti. Vadovaudamiesi grynai pilietine pozicija ir suprasdami ekonominę situaciją, mes sakome, kad reguliuojant antkainius galima sumažinti šių vaistų kainas. Štai sakoma, kad didžiausią vaisto kainos dalį sudaro gamintojo kaina. Bet juk to net negalima lyginti - gamybos kaštai ir pardavimo kaštai negali būti vienodi. Sukurti inovatyvius vaistus ir juos įvesti į rinką kainuoja didžiulius pinigus. Per pastaruosius keletą metų vaisto sukūrimas pabrango nuo pusės iki dviejų milijardų JAV dolerių. Atsiranda daugybė naujų reikalavimų, kad naujas vaistas pasiektų vartotoją, o kartais vaisto kūrimo procese netgi nepavyksta pasiekti finišo tiesiosios. Todėl manipuliuoti tokiais argumentais, kad didžiausia kainos dalis yra gamintojo, neteisinga.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas nuolat kartoja, kad reguliavimas sugriaus konkurenciją. Kadangi Lietuvoje didmenininkai turi savo mažmeninius vaistinių tinklus ir jiems suteikia didžiules nuolaidas, vadinasi, jau savaime toji konkurencija nėra tokia, kokia turėtų būti.
Be to, yra nevienodos konkurencinės sąlygos tarp didžiųjų tinklų ir kaimo vaistinių. Jei pažvelgtume į vaistinių skaičiaus augimą per pastaruosius septynerius metus, kai buvo liberalizuotas vaistinių steigimas, pamatytume, jog jų skaičius išaugo du kartus ir dar nemažėja, o vidutinė vienos vaistinės apyvarta ir pelnas auga, vadinasi, tai nėra nuostolinga veikla.  

- Kylant ekonomikai EFA nuolat pasisakydavo už didėjantį sveikatos priežiūros finansavimą, kuris net geriausiu laiku buvo vienas mažiausių Europoje. Kaip ekonomikos krizė ir smarkiai mažėjantis PSDF biudžetas paveikė etinių kompanijų veiklos sąlygas Lietuvoje, medikamentų prieinamumą?
- Aišku, biudžetas mažėja ir lėšų nepakanka. Mus labai neramina, jeigu Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas mažės, lyginant su šiais metais, ir sieks maždaug 4,1 mlrd. litų. Štai girdime, jog prioritetas yra ambulatorinė grandis, pirminė sveikatos priežiūra, o tuo pačiu beveik 8 proc. mažinamos lėšos kompensuojamiesiems vaistams įsigyti bei panašiai tiek – vaistams, perkamiems centralizuotu būdu. Manome, kad dabartinės ligoninių tinklo pertvarkos ir ligonių skaičiaus mažinimo kontekste pirminė sveikatos priežiūra bei jai skiriamos lėšos turėtų būti svarbiausia ateinančių metų PSDF biudžeto prioritetas. Todėl manome, jog ambulatorinėms paslaugoms skiriamos lėšos, įskaitant ir kompensuojamuosius vaistus, turi ne tik nemažėti, bet ir didėti, nes jeigu nebus vaistų, bendrosios praktikos gydytojai ligoniams galės patarti tik sveikos gyvensenos klausimais. Juk didžioji dalis pacientų, besikreipiančiųjų į pirminės sveikatos priežiūros specialistus, yra lėtinėmis ligomis sergantys ligoniai. Pagrindiniai kompensuojamųjų vaistų vartotojai yra pensininkai. Esant sunkiai ekonominei situacijai, kai ruošiamasi mažinti pensijas ir socialines išmokas, apie kokį lėšų mažinimą vaistams galima kalbėti?         

- Kaip EFA vertina dabartinę vaistų kompensavimo sistemą, požiūrį į pacientų priemokų dengimą?
- Bet kokia iniciatyva padengti tokias priemokas yra labai sveikintina. Vaistų gamintojai taiko nuolaidas didmenininkams, šie – vaistinėms. Tokiu būdu sumažėja galutinė vaisto kaina, tačiau nuolaidos turi galioti visoms vaistinėms, ne tik tinkluose.
Vaistų prieinamumo gerinimo ir kainų mažinimo plane viena priemonių yra numatyta, kad vaistinėse žmogui būtų pateikiamos visos galimos to paties vaisto, bet įvairių gamintojų kainos, o vartotojas pats galės pasirinkti, taigi, jo pasirinkimą lems ne vaistininkas. Manoma, jog dabar neretai vaistininkas yra finansiškai suinteresuotas parduoti konkretų vaistą.

- Koks Jūsų požiūris į vaistų receptų rašymą tarptautiniais pavadinimais?
- Sakoma, kad kai gydytojas išrašinėja tam tikrą vaistą prekiniu, o ne tarptautiniu pavadinimu, taip įtakoja pardavimų augimą. Bet juk gydytojas žino, kuris vaistas geresnis ir jį pritaiko žmogui. Yra daugybė situacijų, kada tos pačios vaistų grupės vaistą parinkti yra labai sudėtinga. Taip pat yra nemažai vaistų, kurių keitimas kitais reikalauja atidžios gydymo korekcijos, ir tai turi padaryti gydytojas, o ne vaistininkas. Gali baigtis tikrai liūdnai, jeigu vaistininkas pradės eksperimentuoti, kokį jam vaistą parduoti. Yra kai kurios ligos, tokios kaip epilepsija, psichikos ligos, kur tokie eksperimentai gali būti pavojingi. Net ir hipertenziją gydant tos pačios grupės vaistais, jų poveikis skiriasi ir tenka ne vieną išbandyti, kol atrandi tinkamą. Be to, mes manome, jog ši priemonė nepadės sutaupyti lėšų nei valstybei, nei pacientams.

Straipsnis publikuotas „Lietuvos sveikata“